Lietuvių kalbos ir literatūros savaitė

Pagal lietuvių kalbos mokytojų informaciją parengė S. Laučienė, D. Juodenienė

Lietuvių kalbos ir literatūros savaitės tradicijai daugiau kaip 30 metų

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gimnazijoje įvesta tradicija vieną savaitę per metus skirti lietuvių kalbai ir literatūrai, todėl ir priemonė vadinta „Lietuvių kalbos ir literatūros savaitė“, tačiau kur kas vėliau dar integruoti menų bei technologijų dalykai ir pervadinta „Lietuvių kalbos, literatūros, menų ir technologijų dienos“. Tad lituanistai, minėdami jau tris dešimtmečius Kauno „Saulės“ gimnazijoje tradiciškai organizuojamą lietuvių kalbai skirtą šventę, vieną vasario mėnesio savaitę didesnį dėmesį skyrė lietuvių kalbai ir literatūrai. Šios savaitės metu vyko įvairios edukacinės veiklos, integruoti projektai bei pamokos, renginiai ir kt. (iš viso apie 18 įvairiausių veiklų, skirtų literatūrai bei gimtajai kalbai).

Daug įvairiausių pamokų vyko pagal visų moksleivių taip pamėgtą gimnazijos projektą „Mokinys-mokiniui“. 1E klasės mokinė Gabija Starevičiūtė (mokyt. S. Laučienė) vedė integruotą lietuvių kalbos, etninės kultūros pamoką „Kanklės Lietuvos etnografiniuose regionuose“ 1D klasėje. Ji ne tik papasakojo, kuo skiriasi kanklės skirtinguose etnografiniuose Lietuvos regionuose, bet ir kaip pati su jomis susijusi bei atliko Mažosios Lietuvos krašto muzikinį kūrinį kanklėmis. 3E klasės mokinė Žaneta Navickaitė (mokyt. S. Laučienė) vedė integruotą lietuvių kalbos, etnokultūros pamoką „Mažoji architektūra Žemaitijos maro kapinėse“ 1D ir 1H klasėse. Ji įdomiai pasakojo, kada ir kaip atsirado maro kapinės Žemaitijos regione, kokie jų architektūriniai bruožai, kas jas prižiūri šiais laikais, kaip ji pati tuo susidomėjo. 3C klasės gimnazistai (mokyt. Dalia Juodenienė) pamokoje ,,Kokią etnografinę Lietuvą mato lietuvių rašytojai?“ pristatinėjo Lietuvos etnografinius regionus, kurie pateikiami lietuvių autorių kūriniuose. 1A ir 1C klasių mokiniai (mokyt. Dalia Juodenienė) integruotoje lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje ,,Lietuvių etnografinų regionų tautinis savitumas“ analizavo Lietuvos tautinių regionų savitumą. 3D klasės mokiniai dalyvavo (mokyt. L. Stasiūnaitė) atviroje pamokoje „Nuo diskusijos iki protmūšio: „Jeigu mes norime ką nors sukurti, mes turime kuo nors būti“ (J. V. Gėtė), o 3H, 3K klasių mokiniai (mokyt. A. Kondrotienė) - atviroje pamokoje „Kultūriniai kontekstai rašiniuose“. 4F, 4H klasių moksleiviai (mokyt. I. Pliopienė) pagal šį projektą turėjo atvirą pamoką „Knygos, kaip ir žmonės, turi savo likimus“ - B. Sruogos romano „Dievų miškas“ genezė bei kelias iki skaitytojo. 2C, 2F klasių mokiniai (mokyt. I. Pliopienė) dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos ir dailės pamokoje „Odė mėgstamiausiam knygos herojui“. Visos pamokos buvo labai įdomios, kūrybiškos, kiekviena išskirtinė. Mokiniai išsiskyrė gražia kalbine raiška. Klausimų gausa ir diskusijos šių pamokų pabaigoje rodo, kad mokiniams tokios pamokos patinka ir yra prasmingos.

Moksleiviai buvo aktyvūs ir įvairiuose projektuose, protmūšiuose, ekskursijose. 3C klasės mokiniai (mokyt. D. Juodenienė) dalyvavo pamokoje–projekte netradicinėje veikloje ,,Maironis ir Kaunas“. Pamoka vyko Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Netradicinė pamokos erdvė patiko mokiniams, leido poetą Maironį pažinti ir kaip kūrėją, ir kaip asmenybę. 2A, 2B klasių mokiniai (mokyt. D. Gasiūnienė, L. Brazienė) dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos ir literatūros bei tikybos pamokoje „Nesenstantis Šventojo Rašto posakių aktualumas“ (ugdomasis projektas „Senojo ir Naujojo testamentų moralės normų lyginamoji charakteristika“). 3B ir 3G klasių mokiniai (mokyt. A. Marčiulionienė) dalyvavo protmūšyje „Kultūrinio atsinaujinimo laikas XIX a.“, o 4A ir 4B klasių moksleiviai – protmūšyje „Egzodo rašytojai“. 1F, 1G, 1K klasių mokiniai (mokyt. L. Stasiūnaitė) dalyvavo protmūšyje „Lietuvių etninės kultūros unikalumas“. 2G klasės gimnazistai (mokyt. R. Šumskienė) tapo gidais savo bendraklasiams ir vedė projektą-ekskursiją ,,Pasivaikščiojimas po viduramžių Kauną“ (Šv. Gertrūdos bažnyčia, Perkūno namas, Kauno pilis). 4E, 4K klasių mokiniai (mokyt. A. Kondrotienė) vyko į S. Nėries namus-muziejų, kur dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos, literatūros, istorijos bei pilietinio ugdymo pamokoje „Tiesa ar melas? Ten sužinojo daug faktų apie poetę S. Nėrį.

Vasario 21 dieną visi 1-ųjų klasių mokiniai įsitraukė į Užgavėnių šventės šurmulį. Jie tapo Užgavėnių personažais, gimnazijos bendruomenę vaišino šventiniais patiekalais, linksmino įvairiais žaidimais, skatino atlikti smagias užduotis. Užgavėnių šventė populiari tarp gimnazijos mokinių. Ir nereikėtų stebėtis. Juk vienokie ar kitokie Užgavėnių karnavalai vyksta visame pasaulyje! Jau nuo ankstyvo ryto 1C klasės mokiniai (mokyt. Dalia Juodenienė) Užgavėnių persirengėliai sutikinėjo bendruomenės narius. Persirengėliai pateikė išradingų mįslių, minklių, galvosūkių, o teisingai atsakiusius apdovanojo riestainių vėrinuku. Per pertraukas visų 1-ųjų klasių (mokyt. S. Laučienė, D. Juodenienė, L. Stasiūnaitė, D. Gasiūnienė) persirengėliai gimnazijos bendruomenę kvietė prie Užgavėnių vaišių stalų paragauti įvairių šventinių skanėstų.

Gimnazijos lituanistinių veiklų įvairovė atskleidė, kad moksleiviai gali mokytis vieni iš kitų, dalytis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, tobulėti, stiprinti kūrybines galias, siekti tikslų. Be to, tokios veiklos padeda ir patiems mokytojams kur kas geriau pažinti ne tik pačios klasės kultūrą, o ir atskirų mokinių gebėjimus, sužinoti jų poreikius, padėti jiems formuoti tiek individualią elgseną, tiek elgseną klasės kontekste. Daugiau kaip trisdešimties metų lituanistinė tradicija mus, lituanistus, pamokė, kad mokiniai vertina ne tik tai, kas laiko patikrinta, bet ir inovacijas.