Atvira nuotolinė pamoka ,,Lietuviškasis ir prancūziškasis pilietiškumo diskursas“ Kauno „Saulės“ gimnazijoje

Tarptautinės frankofonijos dienos proga Kauno ,,Saulės“ gimnazijoje įprasta organizuoti susitikimus. Šių metų pagrindinė frankofonijos mėnesio tema –  « Prenez la parole ! »„Pasisakykite“ . Taigi kovo 21 d. gimnazijoje vyko atvira nuotolinė pamoka ,,Lietuviškasis ir prancūziškasis pilietiškumo diskursas“ apie tautinės savimonės išlaikymą ir tautinio identiteto išsaugojimą kitoje kultūroje, lietuvių patirtį svetur. Nuotolinėje pamokoje dalyvavo dvi lektorės, gyvenančios Prancūzijoje: dr.Emilija Pundziūtė - Gallois,  Paryžiaus Politikos mokslų instituto (SciencesPo) lektorė, VDU  Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslininkė, ir Laura Karčiauskaitė-Potet,  stiklo menininkė iš Prancūzijos, derinanti gyvenimą tarp šiuolaikinio prancūziško didmiesčio ir viduramžių dvaro. Pamoką vedė prancūzų k. mokytoja Vida Čepulkauskienė ir istorijos mokytoja Edita Morkūnienė, kartu dalyvavo  dailės mokytoja Asta Matukynaitė - Varnauskienė ir 2B klasės mokiniai.

Dr. Emilija Pundziūtė - Gallois  pasakojimą pradėjo prisimindama savo vaikystę. Kitaip nei draugės, ji žinojo, kad nori būti diplomate. Pirmuosius debatų klubus Emilija prisimena iš ateitininkų stovyklų. Iš prigimties, drovi, uždara, tikinti ji mokėsi garsiai reikšti savo nuomonę, apginti ją. Dr. Emilija Pundziūtė - Gallois prisiminė politikos mokslų studijas Strasbure, Briuselyje, Paryžiuje. Politikė diplomato darbą vadina įkvepiančiu, reikšmingu, dramatišku, tačiau taip pat neretai reikalaujančiu begalinės kantrybės. Jos dėstomos, analizuojamos temos institutuose, universitetuose pritraukia nemažą auditoriją. Jai svarbu sukurti ryšius tarp savo šalies ir Prancūzijos mokslininkų – taip prisidėti prie turiningesnės visuomenės kūrimo. Mokslininkė aktyviai reiškiasi lietuvių bendruomenėje, prancūzams skleidžia lietuvišką kultūrą. Jai patinka tyrimų rezultatais dalytis su studentais, formuoti jaunos kartos kritinį mąstymą. Lektorė ragino moksleivius visur dalyvauti, būti aktyviais savo šalies ambasadoriais, nebijoti klysti.

Lietuvio tautinis bruožas – darbštumas. Laura Karčiauskaitė - Potet taip pat aktyviai įsiliejo į prancūziškos kultūros erdvę. Gimusiai menininkų šeimoje Laurai nestinga iššūkių. Ji gyvena Nanto mieste, rengia personalines savo nuostabių stiklo darbų parodas, jos darbai keliauja ne tik po Prancūziją, bet ir po kitas Vakarų Europos šalis bei JAV, Kanadą. Laura visą laiką spinduliuoja pozityvumu: rodos, ji puikiai žino, ką reiškia būti sėkminga kūrėja įtampos kupiname meno pasaulyje  ir kaip suderinti kūrėjos ambicijas su  pomėgiu analizuoti nekilnojamojo turto rinkos ypatumus. Stiklo menininkė Laura Karčiauskaitė - Potet derina miesto ir užmiesčio gyvenimą, antruosius namus susikūrusi ramiame Prancūzijos miestelyje  Ploërmelyje, nutolusiame nuo Nanto per 100 kilometrų. Laura neslepia esanti iššūkių žmogus, jai nestinga idėjų. Menininkė ne tik bendrauja su lietuvių bendruomene, bet prisideda ir prie įvairių lietuviškų švenčių organizavimo. Lauros vaikai kalba lietuviškai ir prancūziškai, šeimoje stengiamasi palaikyti lietuviškas tradicijas, švenčiamos lietuviams brangios šventė: Kūčios, šv. Kalėdos, šv. Velykos, Užgavėnės, Motinos dienos šventė ir kt. Bendruomenės egzistavimas ir jos veikla lemia gerą bendruomenės narių savijautą, sėkmę ir lengvina adaptaciją svetimoje šalyje. Laura taip pat gan lengvai įsiliejo į prancūziškąją kultūrą, pristatydama lietuviškas tradicijas, papročius, nes prancūzai gerai nepažįsta Lietuvos. Šiuo metu  ji – prestižinio istorinio Nanto klubo narė, pasižyminti subtilia intuicija ir analitiniu požiūriu į prancūzišką gyvenseną, neslepianti, kad ir kaip myli Prancūziją, Lietuva yra jos širdyje. Mokiniai buvo drąsinami kurti, svajoti, turėti naujų idėjų, nebijoti rizikuoti.