Integruota edukacinė veikla „Žmogaus ir visuomenės konfliktas“

2025 m. sausio 31 d. 4A, 4B, 4C, 4D, 4G, 4E, 4F, 3D, 3A, 3E, 3H klasių mokiniai (mokytojos A. Kondrotienė, I. Pliopienė, D. Juodenienė, S. Laučienė, D. Gasiūnienė) vyko į integruotas edukacines veiklas. Pirmiausia gimnazistai aplankė Lietuvos geologijos muziejų, esantį Vievyje. Jame turėjo galimybę dalyvauti integruotoje edukacinėje geografijos, istorijos pamokoje apie įvairias geologines ekspozicijas. Pamatė magminės kilmės riedulių parką, kuriame daugiau nei 500 lauko riedulių, atgabentų iš įvairių Lietuvos vietovių. Vėliau keliavo į kernoteką - kerno saugyklą, vienintelį tokį objektą Lietuvoje. Kernotekos archyve mokiniai susipažino su įvairiais uolienų pavyzdžiais. Šioje saugykloje yra saugoma daugiau nei 24000 dėžių su kernu. Be to, sužinojo, kad visi žemės gelmių turtai saugomi valstybės, net jei jie atrandami privačioje valdoje. Paklausti, kas pasaulyje brangiausias, moksleiviai, žinoma, atsakė, kad deimantas, bet iš tiesų – vanduo, antroje vietoje žvyras ir smėlis (mat tai geriausia rišamoji medžiaga, be kurios nieko nepastatysi), trečioje – nafta (iš jos gaminama daugybė produktų, įskaitant kosmetikos pramonėje). Edukacijos pabaigoje moksleiviai apsilankė muziejuje, kur pamatė retų iškasenų kolekcijas nuo proterozojaus iki kainozojaus, taip pat retų mineralų ir net mamuto kaulus, atrastus Lietuvoje 1957 m. Paskui gimnazistai vyko į sostinę, kur vieną grupę gidė vedžiojo po Vilniaus senamiestį ir pasakojo apie skirtingų epochų architektūros paminklus (Vilniaus katedrą ir jos varpinę, Gedimino bei Mindaugo paminklus, Valdovų rūmus, buvusius pilies vartus, Signatarų namus, Vilniaus universitetą, Šv. Jonų bažnyčią, įvairius Pilies gatvės pastatus ir kt.) bei Šventaragio slėnio istoriją. Vaikštinėdami siauromis, lenktomis gatvelėmis ir užeidami į ramius, atokius senamiesčio kiemelius, moksleiviai sužinojo, kaip kadaise gyveno miestelėnai, amatininkai bei jų pameistriai. Kita grupė lankėsi ir V. Krėvės-Mickevičiaus ir V. Mykolaičio-Putino memorialiniuose namuose-muziejuose. V. Krėvės butas yra atkurtas pagal jo dukros Aldonos Onos Krėvaitės - Mošinskienės aprašymus ir pasakojimus, todėl bute yra autentiška patalpų aplinka. Eksponuojami rašytojo baldai, asmeniniai daiktai, dalis jo namų bibliotekos bei dovanos nuo artimųjų ir studentų. Buvo įdomu pamatyti, kokioje aplinkoje V. Krėvė rašė, kūrė ir kaip tie raštai atrodė. Taip pat moksleiviai turėjo galimybę pasiklausyti rašytojo balso įrašų, pavyzdžiui, jo kalbos iš 70-to gimtadienio. V. Mykolaičio-Putino bute pamatė tris autentiškus kambarius - rašytojo darbo kabinetą, svetainę, miegamąjį. Juose eksponuojami rašytojo baldai, knygos, pavyzdžiui, pirmasis „Altorių šešėly“ leidinys, paveikslai, asmeniniai daiktai bei dokumentai, kurie atskleidžia rašytojo gyvenimo aplinkybes. Abu butai yra viename modernizmo stiliaus name, kuriame karo metais gyveno dar daugiau lietuvių inteligentų, Vilniaus universiteto profesorių, teisininkų, kaip Mykolas Biržiška, Vytautas Landsbergis, Kazys Boruta, Balys Sruoga. Po edukacijų su gide keliavo pažinti Vilniaus centrą. Pamatė Lukiškių aikštę, kuri anksčiau buvo didžiausia miesto turgavietė, Lukiškių kalėjimą, Vilniaus teismo rūmus, Lietuvos nacionalinę biblioteką, V. Kudirkos aikštę bei kitus Vilniaus akcentus. Sužinojo jų istorinę reikšmę ir kaip garsios asmenybės yra susijusios su šiomis vietomis. Dieną vainikavo režisieriaus Jernej Lorenci spektaklis „Svetimas“ pagal Albero Kamiu (Albert Camus) romaną. Spektaklyje buvo pristatytas knygos siužetas, pagrindinio veikėjo Merso gyvenimo etapas, jo teismo procesas, tai paskatino pažvelgti ir į šių dienų problemas, susijusias su abejingumu, vienatve ir absurdiškumu.