Nepakartojami nuotykiai kalnuose

Ankstyvą birželio pirmosios  rytą 2F, 2E ir keli 2H klasių gimnazistai, lydimi klasių vadovių I. Pliopienės ir A. Kondrotienės , pajudėjo link kalnuotosios, gyvybe alsuojančios Slovakijos, kur visų laukė nepakartojama  keturių dienų kelionė, kupina juoko, įspūdžių bei išbandymų. Pirmąjį rytą Slovakijoje, Ždiare, pradėjome  gardžiais pusryčiais svečių namuose, tuomet pasistiprinę keliavome į Aukštųjų Tatrų kurortinį  miestelį Tatranska Lomnica. Pirmiausia, keltuvais pasikėlėme į 1751 metro aukštyje esantį Skalnate Pleso. Pageidaujantys turėjo galimybę pasikelti į Lomnicke Sedlo (2190 m) ir pasigrožėti atsiveriančia Aukštųjų Tatrų bei apylinkių  panorama. Po sočių pietų, kupini jėgų, leidomės į pirmąjį kelionės žygį per kalnus- turėjome įveikti  800 metrų nusileidimą iki Hrebienok funikulieriaus. Viso žygio metu mus lydėjo pasakiški, didingi kalnų peizažai,medžių ir augalų žaluma, eglynų kvapai, švokščiantys šaltosios tėkmės kriokliai bei upeliai. Netrukus žaižaruojančią saulę uždengė masyvūs debesų patalai ir Aukštuosius Tatrus užliejo stipri liūtis. Tačiau mūsų žygis tęsėsi toliau slidžiais masyvių akmenų takeliais, kol pasiekėme tikslą. Iš viso tą dieną įveikėme apie 20km. Po laisvo laiko kurortiniame miestelyje Stary Smokovec grįžome atgal į viešbutį. Antrąją  dieną vykome į Červeny Klaštor miestelį, kur apsilankėme paslaptingame Raudonajame vienuolyne, esančiame gamtos apsuptyje, ir jame įsikūrusiame muziejuje. Šis vienuolynas laikomas nacionaliniu kultūros paminklu, kurio  turtinga istorija siejama su dviejų griežtų Romos katalikų bažnyčios vienuolių ordinų įtaka. Vienuolyno statyba Lehnica apylinkėse prasidejo po 1320 m. ir vienuolynas pradžioje buvo vadinamas Lechnica vienuolynu. Vėliau buvo pavadintas Raudonuoju dėl jo statybai panaudotų raudonų plytų. Tuo pačiu pavadinimu pavadintas ir miestelis, įsikūręs šalia jo. Įdomu tai, kad antrame ir ketvirtame vienuolyno kiemeliuose galima pamatyti net du saulės laikrodžius, kurių piešiniai, manoma, yra išlikę nuo 18 a. antrosios pusės. Saulėtą dieną saulė šviečia į metalinę konsulę, kurios šešėlis parodo atitinkamą laiką. Taip pat nepraleidome progos apsilankyti pagrindiniame vienuolyno statinyje- Šv. Antano bažnyčioje, kuri buvo pastatyta laikantis itin griežtų taisyklių. Grožėdamiesi vienuolyno architektūriniu ansambliu klausėmės įdomių gido pasakojimų apie griežtą vienuolių gyvenimo būdą. Vėliau mūsų laukė ypatingas pasiplaukiojimas mediniais plaustais Dunajeco upe, kuri teka į rytus Lenkijos-Slovakijos siena per Pieninų kalnus. Visą kelią klausėmės vietinių guralių pasakojimų ir legendų, grožėjomės nepakartojamais Pieninų nacionalinio parko vaizdais, Erelio uolos ir Septynių vienuolių kalnais bei Trijų karūnų kalnu, kuris dėl savo unikalios formos vadinamas Pienino dvasia. Persikėlę keltu iš Slovakijos į Lenkiją nieko nelaukdami pradėjome žygį  į Sokolicos kalno viršūnę. Tankiame rūke ir lietuje paskendusiame miške tvyrojo šiek tiek nejauki, tačiau savotiškai raminanti ir paslaptinga atmosfera. Pasiekti kalno viršūnę buvo tikras iššūkis- kelias buvo itin status ir slidus, todėl žygio tikslą pasiekė tik patys ištvermingiausi ir drąsiausi. Iš viršaus atsivėrė nepakartojamas  kalnų ir tarp jų tekančios Dunajeco upės peizažas. Po pietų Pieniny Chatoje apsilankėme Liubovna pilyje ir pasinėrėme į viduramžių atmosferą. Ši pilis yra ne tik puikus Viduramžių architektūros pavyzdys, bet ir viena didingiausių tvirtovių Spiše, įsikūrusi virš Stara Liubovna miesto.  Grožėjomės įspūdinga  panorama, apžiūrėjome įvairias ekspozicijas apie pilies istoriją bei susipažinome su Viduramžių epochos kultūra ir vietos gyventojų gyvenimu. Po varginančios, įspūdžių kupinos dienos mūsų laukė  maudynės ,,Vrbovo” terminuose baseinuose.  Terminiai baseinai su geoterminiu vandeniu teikia žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų. Vandens temperatūra baseinuose syruoja nuo 26°C iki 38°C. Maudynės sugrąžino jėgas. Galiausiai grįžome nakvynei į viešbutį. Kelionę užbaigėme apsilankymu  3826 metrų ilgio Belianska stalaktitų - stalagmitų oloje. Susipažinome su nuostabiu požeminiu stalaktitų- stalagmitų pasauliu, kurį gamta kūrė šimtmečius. Urvuose tvyrojo vėsus ir drėgnas oras, temperatūra svyravo tarp  5 ir 6,5 laipsnių Celcijaus. Stebint stalaktitus ir stalagmitus, galima pajusti  per tūkstantmečius susiformavusių gamtos stebuklų didybę. Tai tarsi meno kūriniai, leidžiantys išvysti, kaip laikas ir uolienos sukuria nuostabias, kartais sunkiai apibūdinamas formas. Ši keturių dienų išvyka  daugeliui buvo pirmoji pažintis su kalnais,taip pat žygiai padėjo geriau pažinti save, suteikė galimybę sustiprinti ryšį ne tik su kelionės draugais, bet ir su mus supančia gamta, kurią kasdieniniame gyvenime dažnai pamirštame įvertinti.Supratome, kad už kalnus yra geresni tik kalnai, kuriuose dar nebuvome. Ačiū auklėtojoms už turiningą kelionę-per trumpą laiką daug pamatėme ir pajautėme.

Milda Žvirblytė, 2F