Istorija, menas ir kultūra atsivėrė ne iš knygų, o iš tikros patirties…

2025 m. spalio 16-19 d. Kauno „Saulės“ gimnazijos 3H, 4E ir 4H klasių mokiniai, lydimi mokytojų Ričardo Jarmalausko, Solveigos Laučienės ir Audronės Balčiūnienės, vyko į integruotą projektinę, pažintinę išvyką „Patirtinis istorijos, kultūros pažinimas bei mokymas(is) Vengrijoje“ (pažintinė edukacinė išvyka, įgyvendinant TŪM kultūrinio ugdymo principus) maršrutu Slovakija – Vengrija. Pakeliui į Vengriją vykome vaizdingu maršrutu per Slovakiją. Pro autobuso langus atsivėrė Žemųjų Tatrų kalnų didybė – rudeniškos auksaspalvės miškų viršūnės, o kiekvienas vingis stebino vis įspūdingesne panorama, kurią mokiniai skubėjo įamžinti telefonais.

Kelionės metu istorija, menas ir kultūra moksleiviams atsivėrė ne iš knygų, o iš tikros patirties. Lankydamiesi Vengrijos mieste Estergome, kur stūkso didingiausia šalies šventovė – Estergomo bazilika, moksleiviai iš arti grožėjosi įspūdinga architektūra, o nuo apžvalgos aikštelės – miesto panorama ir didingu Dunojaus vingiu. Iš Estergomo kelionė tęsėsi į Višegradą – senąją Vengrijos sostinę, garsėjančią dėl ant kalno stūksančios karališkosios viduramžių laikų pilies, kurioje kadaise buvo priimami valdovai, sprendžiami valstybių likimai, o dabar įkurtas pilies muziejus. Jame eksponuojamos rūmų rekonstrukcijos detalės – baldai, buities reikmenys, rūbai, heraldikos ženklai, taip pat ginklų ir šarvų kolekcija, atskleidžianti Vengrijos viduramžių karybą. Yra atkurta karališkųjų puotų salė, kur galima pamatyti, kaip buvo serviruojami stalai ir kokie indai naudoti valdovų vaišėse, bei kt. Nuo pilies muziejaus terasos atsivėrė nepakartojamo grožio Dunojaus upės, išsiraičiusios tarp aukštų kalvų, panorama. Stebint tokį reginį, tampa aišku, kodėl Višegradas vadinamas viena gražiausių vietų Vengrijoje – čia gamta, istorija ir žmogaus kūryba susilieja į vieną kvapą gniaužiantį reginį. Galiausiai tą dieną vykome į Sentendre – jaukų miestelį prie Dunojaus. Čia vaikščiota siauromis, grakščiomis senamiesčio gatvėmis, gėrėtasi spalvingais namų fasadais, mažais romantiškais skvereliais ir vietinių meistrų dirbtuvėlėmis, kur gimsta tapybos darbai, suvenyrai ir marcipaniniai stebuklai. Šis miestelis atskleidė kiek kitokį Vengrijos veidą - šiltesnį, džiaugsmingesnį, jaukesnį. Vakarinis Budapešto miestas pasitiko nušviestas tūkstančiais įvairiausių šviesų, šį grožį mokiniai stebėjo plaukdami laivu Dunojaus upe bei klausydamiesi gidės pasakojimo apie reikšmingiausius Budapešto architektūrinius paminklus, pastatus, reikšmingas vietas bei asmenybes. Kitą dieną moksleiviai lankė Budos pilies ansamblį, Vengrijos valdovų rezidenciją, kuri mena ilgą ir turtingą Vengrijos istoriją, o kadaise sugriauti, bet šiuo metu atstatomi rezidencijos pastatai liudija apie nepalaužiamą tautos tvirtumą. Ši išvyka – tai ne tik kelionė po Vengriją, bet ir atradimų bei patyrimų kupinas mokymosi procesas, kai istorija, kultūra ir gamta susijungia į gyvą pažinimo nuotykį. Tokios kelionės pamoko, kad pažinimas prasideda nuo atvirumo – tiek kitai tautai, tiek savo bendrakeleiviui. Kartu praleistas laikas išmokė kantrybės, atsakomybės, draugiškumo, pagarbos, dėmesio kitam, empatijos - vertybių, kurios yra tikrojo išsilavinimo pagrindas.