Moters likimas vakar ir šiandien

Gruodžio 5 d. 3ABCGHK klasių mokiniai išvyko į integruotą lietuvių kalbos, dorinio ugdymo, istorijos, teatro pamoką ekskursiją „Moters likimas vakar ir šiandien“ (edukacinė ekskursija Vilniuje „Žemaitės takais“, kalėdinio Vilniaus ypatumai, VMT spektaklio „Marti“ pagal to paties pavadinimo Žemaitės apsakymą stebėjimas). Pamoką organizavo lietuvių kalbos mokytojos L. Čiarienė, D. Juodenienė, A. Marčiulionienė, pamokoje dalyvavo, mokinius lydėjo auklėtojos I. Bakutienė, A. Milbutienė, L. Verikienė.

Mokiniai sužinojo, kad 1911-ųjų pavasarį vykdama į Vilnių Žemaitė planavo įsikurti ilgam ir žinojo, kad gyvens miesto centre – Šv. Jurgio gatvėje esančiame ištaigingame dvarininko bute (tuometinis adresas Šv. Jurgio 19-13). Dabar šiame Gedimino pr. 17 name veikia Susisiekimo ministerija. Čia gyvendama rašytoja nuomos nemokėjo, bet turėdavo prižiūrėti butą ir už darbą kas mėnesį gaudavo po 7 rublius. Tas laikotarpis jos gyvenime labai įdomus. Nors iš pradžių patyrė finansinių sunkumų, laikui einant ji su miestietės gyvenimu apsiprato, ėmė  čia įleist šaknis, susirado daug draugų, pradėjo lankyti paskaitas, įvairius kultūros vakarus, koncertus. Ji užmezgė ryšius su Vilniuje veikusiomis redakcijomis, siųsdavo joms savo kūrinius, bendradarbiavo juos rengiant spaudai. Ypač glaudžius ryšius tuo metu ji palaikė su „Lietuvos žinios“ redakcija. Spaudžiama vargo, Žemaitė sutiko 1913–1915 m. eiti fiktyvias „Lietuvos žinių“ atsakingosios redaktorės pareigas. Dėl vieno straipsnio apie Valstybės dūmą ir kadetus redakcija sulaukė didelio spaudimo, Žemaitė 1915 m. buvo patraukta atsakomybėn ir dvi savaites įkalinta Vilniaus Lukiškių kalėjime (Lukiškių skg. 6). 1913 m. pabaigoje Juliją pradėjo globoti advokatas Andrius Bulota ir jo žmona Aleksandra. Jie  Žemaitei pasiūlė apsistoti jų šeimai priklausiusiame bute (J. Basanavičiaus g. 19–11). Jau pirmosiomis Pirmojo pasaulinio karo dienomis Žemaitė aktyviai įsijungė į organizacijų, kurios rūpinosi karo pabėgėlių apgyvendinimu, šalpa, veiklą. 1915 m. rudenį rašytoja kartu su Bulotais išvyko į Ameriką rinkti lėšų nukentėjusiems nuo karo paremti. Iš šios šalies į Vilnių nebegrįžo, apsistojo Marijampolėje. Per edukaciją mokiniai ne tik išgirdo įdomių faktų apie Žemaitę, bet aplankė objektus, susijusius su rašytojos gyvenimu Vilniuje.

Po edukacijos, pasigrožėję kalėdiniu Vilniumi, įvertinę sostinės eglutę ir palyginę su Kauno, mokiniai stebėjo VMT spektaklį „Marti“. Režisierė Gabrielė Tuminaitė žiūrovams pristato Žemaitės apsakymą, jį pateikdama šiuolaikiškai. Režisierė visai kitaip leidžia išvysti ir pačią kūrinio autorę. Keliamas klausimas: ar šiuolaikinis pasaulis taip stipriai pasikeitė nuo Žemaitės aprašytojo? Spektaklyje bandoma suprasti XIX a. vedybų, šeimos, meilės ir laimės sampratas ir palyginti jas su šiuolaikinėmis. Mažojo teatro „Marčioje“ neiliustruojama kaimo buitis. Personažų aplinka – apleisto stadiono likučiai – yra persmelkta ir tręštančių namų, ir sugverusio vidaus atmosferos. Spektaklis pilnas sceninės simbolikos, padedančios apmąstyti moters padėtį vakar ir šiandien.  

Be abejo, grįžę į gimnaziją mokiniai aptars iškilusius klausimus nagrinėdami tiek lietuvių, tiek visuotinės literatūros realistų kūrinius. Juk į šiuos klausimus jiems reikės atsakyti modeliuojant ir gyvenant savo gyvenimą.