Stažuotė Suomijoje

STAŽUOTĖ SUOMIJOJE: FENOMENAIS GRĮSTO UGDYMO PATIRTYS IR IDĖJOS

Šią savaitę (kovo 2-6 d.d.) gimnazijos mokytojai Marius Vainauskas, Rita Vaivadienė, Ingrida Valasevičienė, Asta Matukynaitė – Varnauskienė bei direktorės pavaduotoja ugdymui Justina Naujokaitienė dalyvavo Tūkstantmečio mokyklų programos (TŪM) stažuotėje Helsinkyje (Suomija), kurios tikslas – iš arčiau susipažinti su fenomenais grįstu ugdymu ir jo taikymu mokyklose.

Stažuotės programą parengė „Kūrybingumo mokykla“, o intensyvi penkių dienų patirtis leido ne tik perprasti Suomijos švietimo sistemos principus, bet ir įvertinti kaip tai realiai veikia mokyklose.

Savaitę pradėjome nuo Helsinkio te Tamperės  universitetų lektorių dr. Olli-Pekka Malinen ir dr. Minna Makihonko paskaitų apie Suomijos švietimo sistemą, fenomenais grįsto ugdymo principus ir mokytojų rengimą Suomijoje.  Sužinojome, jog Suomijos švietimo sistema grįsta pasitikėjimu mokytojais, lygybe ir mokinių gerove – ugdymas nemokamas, standartizuotų testų beveik nėra, o mokytojai, turintys magistro laipsnį, turi didelę autonomiją. Sistema orientuota ne į konkurenciją ir reitingus, o į prasmingą, individualizuotą mokymąsi, kuriame svarbiausia – mokinio savarankiškumas, kompetencijos ir visapusiškas augimas. Švietimo sistema yra orientuota į tai, kad arčiausiai namų esanti mokykla - yra geriausia mokykla, taip kuriama stipri vietinė bendruomenė.

Suomijoje plačiai taikomas fenomenais grįstas ugdymas nėra „atskiras dalykas“, o būdas sujungti disciplinas į realų, mokiniui aktualų kontekstą. Įsisavinome, kad fenomenais grįstas ugdymas prasideda nuo klausimo „kam to reikia?“ ir nuo bendro mokytojų susitarimo dėl siekiamų kompetencijų.

Stažuotės metu aplankėme 4 mokyklas:

• Ressu Comprehensive School;
• Siltamäki Primary School;
• Snellman Primary School;
• Pihkapuisto Primary School.

Mokyklose bendravome su administracijų atstovais, kurie pristatė kaip fenomenais grįstą ugdymą įgyvendina jų mokytojai kartu su mokiniais. Apžiūrėjome aplinkas, kokiose klasėse dirba mokiniai, kaip organizuojamas ugdymas skirtingose pamokose bei specialiosiose (mokinių, kuriems reikalinga mokymosi pagalba) klasėse. Trumpai pabendravome su mokytojais bei mokiniais. Apibendrinus vizitų mokyklose veiklas, galima teigti, jog kiekvienoje mokykloje fenomenais grįstas ugdymas įgyvendinamas skirtingai. Vienose tai trumpalaikės veiklos (1-2 savaičių trukmės), kitose – ilgalaikė. Tačiau visose mokyklose buvo jaučiamas mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas, siekiant atliepti  mokinių mokymosi poreikius bei suteikti laisvę mokytis taip, kaip kiekvienam yra priimtina.

Stažuotės metu taip pat aplankėme 2 muziejus:

• Soppi švietimo ir mokymosi mokslų centrą (Science Centre for Education and Learning in Soppi), kuriame išsamiau susipažinome su Suomijos švietimo istorija;
• Architektūros ir dizaino muziejaus (Architecture and Design Museum) ekspoziciją „Pabėgimas į Muminukų slėnį“ (Escape to Moominvalley), kur susipažinome su suomių kultūra, estetikos ir meno pajautimu, bei pasakojimo metodu (storytelling) kaip būdu mokytis ir įprasminti žinias.

Stažuotė Helsinkyje sustiprino mokytojų kompetencijas planuoti ir įgyvendinti fenomenais grįstą, tarpdisciplininį ugdymą: nuo aiškaus klausimo „kam to reikia?“ ir bendro susitarimo dėl siekiamų kompetencijų iki supratimo apie pasitikėjimu ir mokytojo autonomija grindžiamą, į mokinio gerovę bei savarankiškumą orientuotą mokymąsi.