Kelionė po Lenkiją ir Čekiją

  • Paskelbė : Ramūnas Liuokaitis
  • Paskelbta: 2024-06-11
  • Kategorija: Renginiai

Koks geriausias atpildas, kurį gali gauti gimnazistai už sunkų ir alinantį darbą? Birželio 5-7 d. mokytojos I. Pliopienė ir A. Kondrotienė išvežė savo mylimuosius auklėtinius (1F ir 1E klasės gimnazistus) bei grupelę 3C klasės mokinių į kelionę po Lenkiją ir Čekiją. Pirmąją dieną atvykome į gyvybe alsuojantį šimto tiltų miestą - Vroclavą, kuris yra ketvirtas pagal dydį miestas Lenkijoje. Besigrožint aukštyn kylančiais bokštais ir spalvingais pastatais galima net nepastebėti mažųjų šio miestelio gyventojų - po visą miestą išsibarsčiusių nykštukų, kurių vienas parimęs ant lagamino nuobodžiauja, kitas ropščiasi įdegti žibintą, trečias jodinėja ant liūto, o ketvirtas... Ir tokių šiame mieste galima aptikti net iki 300. Tad mes nepraleidome progos ir susiskirstę grupelėmis parungtyniavome , kam pavyks pagauti daugiausia nykštukėlių kadrų, žinoma, vienoje rankoje laikydami telefonus, o kitoje- skaniąsias Vroclavo spurgas. Aišku, laimėjo draugystė. Pirmosios dienos vakare nuvažiavome pernakvoti į kurortinį miestelį Duszniki-Zdrój.
Antroji diena prasidėjo nuo švokščiančių upelių ir kalnų peizažu palydėtos kelionės autobusu iki Čekijos kalnų kurorto Dolni Morava. Čia keltuvais pasikėlėme į 1100 metrų aukščio Slamenkos kalną, kur mūsų laukė ilgiausias pasaulyje pakabintas tiltas „SKY BRIDGE 721", esantis 95 metrų aukštyje virš slėnio, bei interaktyvi apžvalgos aikštelė, nuo kurios buvo galima nusileisti čiuožykla. Vaikštant po šiuos objektus, o vėliau valgant ar geriant kavą restoranėlyje visą laiką mus lydėjo pasakiški slėnio vaizdai, eglynų kvapai bei masyvūs nugulę debesų šešėliai. Tačiau kalnuose užsūpavusi ramybė nesitęsė ilgai - ją nutraukė ekstremalus nusileidimas žemyn vasarinių rogučių trasa. Įspūdis nepakartojamas. Čekijoje ilgai neužsibuvome ir iškart vykome į kalnų nacionalinį parką Lenkijoje, Stolove. Čia mes turėjome galimybę kilti 100 metų senumo laiptais į kalno viršūnę, landžioti tarp didelių uolų sluoksnių, apsamanojusių akmenų. Tačiau mūsų kopimas buvo nutrauktas liūties ir griaustinio, kuris pasigirdo tik užlipus į viršūnę. Buvome priversti bėgti šlapiais laiptais žemyn ir, deja, nebuvo galimybės pabūti ilgiau ant viršūnės, pasidžiaugti vaizdu, grynu oru ir mus supančia medžių draugija. Sugrįžę į autobusą, visi buvome linksmi, nors pavargę nuo laipiojimo, vaikštinėjimo ir oro permainų, kurios mus užklupo netikėtai. Vakare sugrįžome į viešbutį kurorte ir mus vėlgi užmigdė paslaptingas upelio čiurlenimas bei medžių ošimas.
Trečią dieną  su visais lagaminais išvykome  į Kłodzko miestą, dar kitaip vadinamą mažąja Praha. Vaikščiojome po senamiestį grožėdamiesi barokiniais ir gotikiniais  pastatais, užlipome į kalvą, kurioje stūkso miesto tvirtovė. Iš viršaus galėjome pasigrožėti miesto panorama. Kelionę užbaigėme nusileisdami į Kłodzko tunelius, kurie suteikdavo prieglobstį miestelėnams karo metu. Išvykę iš mažosios Prahos pajudėjome namų link. Mūsų kelionę atgal lydėjo dainos, muzika ir gera nuotaika autobuse, todėl diena neprailgo. 

Įspūdžiais pasidalino  Dovilė Lamsargytė, 3C klasės gimnazistė.

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos